Vienam bitkoinui „iškasti“ šiuo metu suvartojama tiek elektros energijos, kiek vienai šeimai pakaktų dvylikai metų. Energijos rijike tapusi kriptovaliuta jau daro įtaką ir kovai su klimato kaita.
Ir ši tendencija didėja. Dėl skaudžių kriptovaliutos pasekmių klimatui pavojaus varpais jau skambina ekonomistas Alexas de Vriesas.
Olandijos ekonomistas ir „Blockhain“ technologijų ekspertas A. de Vriesas neseniai paskelbė studiją, o ją patikrino nepriklausomi ekspertai. Joje atskleista, kokį didžiulį energijos kiekį suryja virtualios valiutos bitkoino kasyba ir valdymas. Pagal 28-erių olando sukurtą „Bitcoin Energy Consumption“ indeksą bitkoino energijos suvartojimas nuo 2017 metų pradžios išaugo septynis kartus.
Riba – 21 milijonas
Bitkoinai yra virtuali valiuta, sukurta iš kompiuterio kodo. Jos neprižiūri joks centrinis bankas, ji nėra kontroliuojama jokios vyriausybės.
Šią valiutą reguliuoja bitkoinų bendruomenės nariai. Kaip ir kitomis valiutomis, bitkoinais galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas ar keisti juos į kitas valiutas. Atsiskaitymai bitkoinais vyksta per specialų tinklą, kuriuo perduodami tam tikri kodai. Pats tinklas stebi ir patvirtina sandorį tam tikro proceso metu siekiant užtikrinti, kad nė vienas bitkoinas nebūtų tuo pat metu panaudotas daugiau nei vienoje vietoje.
Vartotojai irgi gali kurti naujus bitkoinus. Tam jų kompiuteriai turi išspręsti sudėtingas užduotis. Tačiau bendras bitkoinų skaičius niekada neviršys 21 mln. Sunku patikėti, tačiau vos prieš penkerius metus vienas bitkoinas kainavo apie 130 eurų. Vakar jo kaina siekė per 6770 eurų.
Baigiantis 2017-iesiems ji buvo viršijusi ir 16 tūkst. eurų ribą. Coinmarket.com duomenimis, šiuo metu „iškasta“ per 17 mln. bitkoinų vienetų, kurių bendra vertė viršija 115 mlrd. eurų.
Šaltinis: technologijos